RELIGIJA IR BAŽNYČIA

Religija – tai pats galingiausias žmonijos valdymo įrankis. Šalia religijos atstovo visuomet stovės valstybės (valdžios) administratorius, kuris atstovauja savo valstybei. Ne vienam žmogui pasisakęs, kad esu tikras pagoniškas krikščionis, kuris neturi jokių religijų. Nes krikščionybė tai ne bažnyčia, kurią dauguma ir įsivaizduoja arba jog Dievą rasime tik šventykloje, ir kad joje privaloma lankytis, eiti išpažinties kiekvieną sekmadienį. Įėjus pro šventyklos vartus mane pasitinka rūstus ir nepatenkintas žvakučių pardavėjos veidas, o užėjus į bažnyčios administraciją – specialioje knygoje visų sakramentų kainos. Dirbant vestuvių fotografo darbą visuomet Jaunavedžiai pasakydavo, kad tuoktis santuokų rūmuose pigiau nei bažnyčioje. Ir tada aš tapau šokiruotas, kaip ir dauguma žmonių, kurie dabar bažnyčią mato tarsi valdžios, seimo pastatą.

Religija, Tikėjimas Ir Bažnyčia - Apie Tikrą Suvokimą.

Suprantama, jog reikia bendruomenei išgyventi, išlaikyti pastatą, jį remontuoti ir t.t. Tačiau nuo viduramžių laikų iki dabar dauguma dvasininkų seniai pamiršę savo pašaukimą ir dėmesį nukreipia į politinius ir materialinius reikalus. Ne vienose mišiose kalbama apie valstybines šventes, valstybės laisvę ir kitus politinius išaukštinimus. O tai jau yra žmonių zombinimo mašina („Zombiasklaida“). Daugeliui kunigų tikėjimas susiformavęs iš vadovėlio, kuriuo jie aklai tiki ir kuriuo negali abejoti, žiūrėti kritiškai, kitaip sakant, jų žinios suspaustos „akademiniu presu“. Tačiau yra kunigų, kurie turėjo tikrų dvasinių patirčių. Juos galima rasti atokesnėse vietose nuo miestų ar miestelių – paprastose, toli nuo „valdžios“, bažnytėlėse, kuriose dvasinė energetika ženkliai stipresnė. Išeini pakylėtas iš tokios bažnyčios, net jei pabuvai labai trumpai!

TIKĖJIMAS IR RELIGIJA

Dauguma žmonių painioja Tikėjimą su religija, nes mano, kad tai yra vienas ir tas pats. Sakoma, klysti žmogiška, todėl niekada nevėlu atverti duris, pro kurias matosi ilgas dvasinio tobulėjimo kelias. Bažnyčia – tai stiprus kanalas, ryšys su aukštesnės hierarchijos dvasinėmis jėgomis, šventaisiais, kurie surišti su Mūsų seneliais, protėviais jau tūkstančius metų. Ritualo metu esi stipresnis, nei melsdamasis vienas, todėl pasiunčiamas galingesnis signalas, kurio dėka efektyviau suveikia Tavo pagalbos šauksmas. Mes galime turėti savo ritualus melsdamiesi vieni, tačiau jei prireikia tikrai rimtos pagalbos Jums, Jūsų artimui – tuomet einame į bažnyčią, užsakome mišias ir būname išgirsti, mumis pasirūpina.

Religija - Marijos Paminklas

Taigi koks mano požiūris į bažnyčią ir jos prasmę?

Seniais seniais laikais, kai bažnyčių dar nebuvo, kiekvieno žmogaus namuose būdavo šventorius. Ant jo sudėliotos žvakės, religiniai piešiniai, gėlės… Melsdamasis bažnyčioje būnu visiškai neutralus mišių ritualo „programai“, jei man nereikia pagalbos iš viršaus, o tik ateiti ir pabūti su savimi. Niekas į Tave pirštu nebadys, jog neatsiklaupei laiku ar neatsistojai. Kiekviena bažnyčia turi savo taisykles ir ritualinę programą, tačiau Tu esi visiškai laisvas pabūti ramiai su savimi ir ne mišių metu (pvz., prieš mišias).

VILTIS + DVASINĖ PATIRTIS = TIKĖJIMAS

Kiekviena siela bręsta tik su patirtimi, o dvasingumas ateina ne tik per šventų raštų skaitymus, bet ir per realias dvasines patirtis. O kada žmogus susiduria su tomis patirtimis? Kai netenka artimo sielai žmogaus, kuris įvairiais įmanomais kanalais bando „prisiskambinti“, susisiekti (dažniausiai per sapnus). Aš pats, asmeniškai, turėjęs visokių dvasinių patirčių ir su geromis ir su blogomis jėgomis, nes viršuje Kažkas to norėjo, jog tai patirčiau, pasimokyčiau, kad nedaryčiau tų pačių klaidų, kad „pabusčiau“. Sielai reikia pasimokyti, įgyti įvairios žemiškos ir dvasinės patirties einant iš vieno įsikūnijimo į kitą.

Žinoma, yra žmonių, kurie tuščiažodžiauja. Eina į bažnyčią, meldžiasi, o namuose daro blogus darbus – tai tokiems yra labai geras posakis: „Kai Melsitės Netuščiažodžiaukit, Nes Nė Burnos Jums Nepravėrus, Jūsų Tėvas Geriau Žino Ko Jums Reikia“. Lygiai tas melstis prieš paveikslus, kitų religijų agregorų statulėles ar meldžiantis kurti vizualizacijas, kam meldiesi. Tai irgi užtraukia nuodėmę, tuomet netenkama apsaugų su angelais ir masiškai puldinėja piktosios jėgos. Galima užeiti į bet kurios religijos šventovę, tačiau mintys turi būti nukreiptos į Tikėjimą, su kuriuo esate surištas.

SUSIVIENIJIMAS IR KRIKŠTAS

Kaip atsirado religija? Patys žmonės susikūrė religijas ir dievus. Nuo neatmenamų laikų suformavo daug šventų raštų, mantrų (maldų). Buvo sukurta skirtingų agregorų, kurie po įšventinimo ritualo (krikščionybėje krikšto) sujungiami su savo šeimos, giminaičių ir protėvių grandine, kurią gaubia angelai sargai ir visi to agregoro šventieji. Žmogus priklausantis kažkam – visuomet saugus nuo piktųjų dvasių, demonų ir paties velnio.

Religija - Tikėjimas, Ramybė

Norėčiau, kad išnyktų kiekviena religija ir jos taptų tarsi viena šeima, vienu agregoru, kuris dalijasi įvairiais dvasiniais raštais, patirtimi, dvasingumo pamokomis, kurių mums taip trūksta. Mano įsitikinimu, visų agregorų signalas nueina pas Tik pas Vieną Vienintelį Dievą. Todėl Tiesos ieškojimo alkis mane privertė domėtis anuo pasauliu iš įvairių kultūrų ir padėjo atrasti save.

AGREGORO TAISYKLĖS

Kiekviena religija turi savo taisykles. Krikščionybė turi „10 Dievo Įsakymų“ – tarsi dvasingumo lygio palaikymo fizikinę formulę mums visiems. Kai žmogaus siela su savimi tempia nuodėmių inkarą, pažeidžia taisykles – tuomet su tuo agregoru, šventąja bendruomene dingsta ryšys. Kuo žmogus mažiau nuodėmingas, turintis daugiau meilės sau ir kitiems, tuo jo sielos vibracijos aukštumos yra arčiau Angelų, Visų Šventųjų ir jo artimųjų, protėvių. Sakoma, turtingas ir laimingas tas, kuris palaiko gerus santykius su mirusiais. Vadinasi jis buvo geras tam žmogui gyvam ir tinkamai jį išlydėjo anapilin.

Norite eiti Dvasingumo keliu, o ne su mase – religija? Norite būti laimingais ir parodyti tikrąją Laimę ir Meilę kitiems? Dvasinės Terapijos Mokytojas Pasirengęs Jums Padėti. Susisiekite Čia:

Religija | Religija Ir Bažnyčia | Tikėjimas Ir Religija | Religija Ir Krikštas